Iškritus sniegui ir pašalus lengva paslysti ir vaikui, ir suaugusiajam, o griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, sumušama galva ir kitos kūno vietos. Įprasti : skausmas, pažeistos vietos deformacija, mėlynės, patinimas, sutrikęs sužeistos galūnės judėjimas, kraujas, iš žaizdos kyšantys kaulo galai.
Pirmoji pagalba susižalojusiam kaulus ir minkštuosius audinius vaikui ar suaugusiajam – ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas.
Suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį, nejudindami sužalotos vietos imobilizuokite galūnę ir atšaldykite šaltu kompresu. Sužalota koja arba ranka imobilizuojama esamoje padėtyje, įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai. Imobilizacijos tikslas – sumažinti skausmą ir kraujavimo pavojų, apsaugoti, kad uždaras lūžis nevirstų atviru. Šaldant sužalotą vietą mažinamas patinimas ir skausmas. Tik nedėkite ledo maišelio tiesiai ant odos ar žaizdos- įvyniokite į rankšluostį ar kitą audinį. Ledo maišelį laikykite ne ilgiau kaip 20 minučių.
Sužalotą kūno dalį derėtų pakelti aukščiau širdies lygio – į pažeistą vietą priplūs mažiau kraujo. Nekelkite lūžusios galūnės, jei nukentėjusiajam skauda. Venkite bet kokių skausmą sukeliančių judesių ir padėkite nukentėjusiam žmogui rasti patogią kūno padėtį. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą.
Jei įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentėjusiojo. Galvos traumos metu dažnai sužalojamos galvos smegenys. Lūžus kaukolės kaulams, gali būti pažeistos smegenys ir prasidėti kraujavimas į kaukolės ertmę. Žmogus gali prarasti sąmonę, būti vangus ar mieguistas – tai požymiai, kad jis patyrė sunkią galvos traumą. Nepalikite nukentėjusiojo be priežiūros ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Dažniausiai tik medikai gali nustatyti lūžimą, išnirimą, panirimą, patempimą ar sunkią galvos traumą. Pirmoji pagalba teikiama vienodai visais šiais atvejais. Pagrindinis jos tikslas – apsaugoti nuo dar didesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.
Venkite peršalimo. Žiemą kyla pavojus nušalti: dažnai klystame, manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis nepavojingas. Bet drėgnu ir žvarbiu vėjuotu oru greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai.
I laipsnio nušalimas (paviršutinis): žmogus jaučia nestiprų skausmą, dilgčioja oda, joje atsiranda baltos dėmės.
II laipsnio nušalimas – gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla, o jai atšilus, atsiranda pūslės.
III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų.
Nušalusias vietas nedelsiant reikia sušildyti ir šiltai aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, nušalusią vietą lengvai pamasažuokite ranka – tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Būklei pagerėjus, žmogų šiltai apklokite. Duokite jam karštos arbatos ar karštos sriubos. Nesiūlykite alkoholio, nes jis išplečia kraujagysles: išgėręs žmogus greičiau netenka šilumos, jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros (18 – 20 laipsnių) vandenyje. Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinkčioti.
Ką daryti, kad nesušaltumėte ir neužkluptų žiemos traumos:
- būkite atidūs ir atsargūs;
- jei nebūtina, neikite į lauką;
- avėkite žieminius žemakulnius batus gruoblėtais padais patys ir pasirūpinkite tinkama vaiko avalyne;
- dėvėkite šiltus ir laisvus drabužius, nepamirškite kepurės ir pirštinių;
- apsaugokite odą specialiu riebiu kremu;
- spaudžiant šaltukui stenkitės daugiau judėti (judinkite kojų ir rankų pirštus, veido raumenis);
- saugokite vaikus, kad jie nesušaltų;
- atsargiai vaikščiokite šaligatviais, atsargiai pereikite gatvę;
- išlipdami iš transporto ar lipdami laiptais laikykitės;
- nevartokite alkoholio.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė
